Pokyčiai neišvengiami bet kurioje įmonėje tačiau, norint kad jie būtų sėkmingi, nepakanka gražaus pristatymo apie tai kaip nuostabu viskas bus „po to“. Su entuziazmu pokyčius sutinka tik tie, kurie puikiai žino kad asmeniškai jiems „po to“ bus tik naudinga, arba kad asmeniškai jų tai niekaip nepalies. Visiems kitiems pokyčiai sukelia mažesnį ar didesnį stresą – arba dėl to kad nežinai kas tavės laukia, arba dėl to kad žinai.  

Bet kurių pokyčių eigoje bus „duobė“. Dėl blogo suplanavimo ir vykdymo, dėl netinkamo supažindinimo ir koordinavimo, dėl nežinojimo ir dėl žinojimo, ir dar daug kitų „dėl“… Vykdant visą įmonę apimančius, sisteminius pokyčius (darbo apmokėjimo, kokybės valdymo, efektyvumo didinimo…), „duobė“ neišvengiamai virsta į didesnį ar mažesnį „liūną“, išlipti iš kurio dažniau padeda ne ypatingai kruopštus planavimas, o tinkamas reagavimas.

Didžiausia klaida – „mums taip neatsitiks“. Pirmas požymis kad įmonė liūne klimpsta ilgam, o gal ir beviltiškai – kaltųjų paieškos.

Pokyčių sėkmė dažniausiai vertinama finansiškai, nors iš tikro tai – tik pasekmė. Pasekmė to, kad pokyčių sėkmė buvo tinkamai padalinta tarp savininkų, darbuotojų ir klientų. Neišskiriant nei vieno.

Sėkmingi ir pirmi būna tie, kurie yra pasiruošę susidurti su nesėkmėmis ir spręsti problemas.